obertonai

obertònai sm. pl. (2) TrpŽ muz. tonai, atsirandantys skambant pagrindiniam tonui ir suteikiantys garsui tam tikrą atspalvį – tembrą, kuris leidžia atskirti vieną balsą arba muzikos instrumentą nuo kito, virštoniai, priegarsiai.